Baigties trauka

Pakeisto laiko ir garso pojūčius tyrinėjantis filmas, įkvėptas Michaelo Snow filmo „Garso banga“ (Wavelength, 1983). Nenutrūkstamas kameros judesys veda žiūrovą priešistorinės upės vaga Armėnijos regione, pažymėtame neseniai vykusio karo, o taip pat – aukso kasybos pramonės.

Kameros judesys kinta nuo kelių kilometrų ilgio kadrų iki smulkiausių uolienos detalių; rankinio priartinimo metodas padeda atskleisti ne tik mineralų sluoksnius, bet ir istorijos iškraipymus. Hipnotizuojantis psichoakustinis garso takelis kelia svaiginantį garso spaudimą, kurį pertraukia tik dviejų senovinių demonų – Haruto ir Maruto – balsai. Pažadinti artilerijos ir kasybos griausmo, jie apmąsto mirtį, magiją ir nykimą. Derindamas požeminę mitologiją su šiuolaikiniais įvykiais filmas tyrinėja nuolatinę įtampą tarp naikinimo ir atsinaujinimo.

„Baigties trauka“ siūlo ne reprezentaciją, o patyrimą: filmas išveda žiūrovą iš įprasto ritmo, leisdamas įeiti į lėtą, geologinio ir mitinio laiko tėkmę. Jis pabudina Kaukazo kalnus ir kviečia išgirsti, kaip demonai ima šnabždėtis apie pasaulį, kuris kartoja savo klaidas greičiau nei mes spėjame į jas žiūrėti. Lėtas žiūrėjimas šiandien tampa svarbus ne tik kaip priešnuodis skubėjimui ir vaizdų aksceleracijai, bet ir kaip būdas priartėti prie žinojimo, kuris kitu tempu neatsiveria.– Programos sudarytoja Ona Kotryna Dikavičiūtė

Andrius Arutiunian

Andrius Arutiunian tyrinėja hibridines garso formas instaliacijose, video mene ir performansuose. Jo tarpdisciplininė kūryba tyrinėja ne vakarietišką žinojimą, ezoterinius ir liaudies pasakojimus bei alternatyvius pasaulio organizavimo būdus. Pasitelkdamas įvairias temas, pavyzdžiui, naftos gavybą, smurtą pasienyje ar dirbtinio intelekto technologijas ir garso mediją menininkas kvestionuoja harmonijos sampratą ne tik muzikos, bet ir socialiniame bei politiniame lauke.