Ankstyvųjų filmų programa II

Trumpametražių filmų programa II

Antroje trumpametražių filmų programoje pristatomi filmai apie darbą, nepriteklių ir darbininkų gyvenimo sąlygas Jugoslavijoje ar Vakarų Vokietijoje. Po ekonominio pakilimo 1953–1961 m. Jugoslavijoje stojo stagnacija, padidinusi socialinę atskirtį. 1968 m. darbo migrantų į Vakarų Europą padaugėjo keliagubai, o 7-ajame dešimtmetyje jiems grįžus į Jugoslaviją bedarbių skaičius smarkiai išaugo. Kritiškas Žilniko balsas lėmė, kad jis taip pat nebegalėjo susirasti darbo savo šalyje, tad 1973 m. režisierius išvyko į Vokietiją, kur ėmė fiksuoti darbo migrantų istorijas. „Juodasis filmas“ (1971) – vienas žinomiausių jo kūrinių. Jame režisierius kelioms dienoms savo namuose apgyvendina šešis benamius, taip mėgindamas atkreipti dėmesį į benamystės problemą ir rasti sprendimą. „Bedarbiuose“ (1968) paneigiamas socialistinės Jugoslavijos darbo idealizavimas. Filmai „Inventorius“ (1975), „Saugomi valstybės“ (1976), „Namų taisyklės“ (1976) demaskuoja migrantų išnaudojimą ir patiriamą neteisybę. Šiuose filmuose balsas suteikiamas darbininkams, o jų būstai ir nualinti kūnai liudija ideologinių sistemų padarinius tiek kolektyvinėje, tiek individualioje sąmonėje. Dėl pastarųjų filmų režisierių pradėjo stebėti ir Vakarų Vokietijos valdžia, o filmas „Vieša egzekucija“ (1974), apie abejotinus policijos veiksmus prieš įtariamąjį banko apiplėšimo metu, buvo uždraustas. 1977 m. jam nebuvo pratęstas leidimas gyventi Vokietijoje, todėl Žilnikas grįžo į Jugoslaviją.

Juodasis filmas
Crni film

Vieną vakarą Želimiras Žilnikas, susipažinęs su šešiais benamiais vyrais, nusprendžia juos parsivesti į savąjį butą. Jiems leidžiant laiką namuose, režisierius su kamera išjuda į gatves ieškoti sprendimo šių vyrų benamystės problemai. Kalbindamas visus, nuo paprastų miesto gyventojų iki policijos, jis susiduria su abejingumu ir pasimetimu. Sovietinis socializmas, pasirodo, egzistuoja be jokio socialinio saugumo.

Bedarbiai 
Nezaposleni ljudi

Portretų ir situacijų serija, kurioje pasirodo dėl Jugoslavijos ekonominių reformų darbą praradę arba jo negalintys gauti žmonės. Filme kritikuojamas socializmas, neužtikrinantis net būtiniausių žmogaus poreikių, taip pat – parazituojanti biurokratija, sudaranti sąlygas vos keletui gyventi gerai ir gramzdinanti likusią visuomenę. Šie dėmenys palieka pėdsakų ant žmonių kūnų: bedarbystė ima reikštis ligomis, nepriežiūra.

Inventorius
Inventur- Metzstrasse 11

Trumpametražiniame filme Želimiras Žilnikas kuria 1975 m. Miunchene gyvenusios tarptautinės, daugiakultūrės bendruomenės portretą. Vienas po kito trisdešimt namo gyventojų, kurių daugelis Vakarų Vokietijoje yra darbo imigrantai, žengia prieš kamerą namo laiptinėje ir trumpai nupasakoja savo gyvenimo padėtį. Išgirstame apie imigrantų baimes, nepasitenkinimą ir viltis, kurie lydi juos kasdieniame gyvenime.

Saugomi valstybės
Unter Denkmalschultz

Filmas nufilmuotas sename griūvančiame pastate Vakarų Vokietijoje, kur gyvena daugybė darbo migrantų. Namo savininkas – įtakingas vietinis politikas – išvengia būtinų namo priežiūros darbų užregistravęs jį kaip kultūrinio paveldo objektą, bet vis tiek ima iš gyventojų nemažą nuomą. Vienintelis daugiabutyje gyvenantis vokietis aprodo namą filmavimo komandai ir pasakoja apie nesibaigiančią kovą su savininku.

Namų taisyklės
Hausordnung

Vakarų Vokietijos įmonės suteikdavo apgyvendinimą darbo migrantams, taip įpareigodami juos dvigubai: netekę darbo, netektų ir namų. Šiuose būstuose galiojo griežtos taisyklės, dažnai pažeidžiančios gyventojų judėjimo, privatumo teises. Kalbinami gyventojai ir prižiūrėtojai atskleidžia absurdiškas situacijas ir ginčus, išprovokuotus šių taisyklių. Filme atsiskleidžia nevienalypis migrantų santykis su Vokietija – didžiulius lūkesčius keičia nusivylimas ir pyktis.

Vieša egzekucija
Öffentliche Hinrichtung

Šioje dokumentinėje esė analizuojami 1974 m. įvykiai, kai Vokietijos policija nušovė įtariamuosius nusikaltimo vietoje. Filme panaudota televizijos medžiaga, kurioje matyti policininkų veiksmai, suponuoja ir žiniasklaidos gaunamą naudą iš nuosprendžių be įtariamųjų suėmimo arba teismo. Pasak teisininkų ir politikos analitikų, policija peržengė savo įgaliojimus. Vokietijoje šiam filmui iki šiol nesuteikta viešo rodymo teisė argumentuojant, kad Žilnikas klaidingai pateikė situacijos kontekstą.