Žaibas virš vandens

1979 m. Wimas Wendersas taksi privažiuoja prie Nicholaso Ray’aus namų Niujorke – kurdami  „Draugą iš Amerikos“ režisieriai užmezgė draugystę. Dabar Ray’us, nepagydomai sergantis vėžiu ir vis silpnėjančios būklės, nori užbaigti filmą apie tapytoją, Kinijoje ieškantį gydymo. Noro sukurti paskutinį filmą išpildyti neįmanoma, tačiau abu kino kūrėjai imasi dokumentinio projekto. Juostos ir skaitmeninės kameros užfiksuotuose kadruose persiduoda blėstanti gyvybė. Wendersas, filme kvestionuodamas ir savo rolę, atsisveikina ne tik su bičiuliu, bet ir su ištisa amerikietiško kino era, kuriai priklausė Nicholas Ray’us.

Wim Wenders, Nicholas Ray

Wimas Wendersas (g. 1945) laikomas vienu pagrindinių aštuntojo dešimtmečio Naujojo vokiečių kino atstovų ir svarbiu šiuolaikinio kino lauko kūrėju. Studijavo mediciną, filosofiją, tapybą. Filmai „Paryžius, Teksasas“ (1984) ir „Dangus virš Berlyno“ (1987), jo dokumentiniai filmai „Pina“, „Buena Vista Social Club“ ir „Žemės druska“ laikomi kino klasika. Šiandien Wendersas kartu su sutuoktine Donata Wenders gyvena kaime netoli Berlyno.

Nicholas Ray (1911-1979), gimęs Viskonsine, JAV, buvo vienas talentingiausių pokario Amerikos kino kūrėjų. Ray filmai – nuoširdūs Holivudo studijų eros kūriniai, spinduliuojantys humanizmu, atjauta pažeidžiamiausiems asmenims – vienišiems ir atstumtiems, kurie kilniai klupinėja jo filmuose. Režisierius buvo nominuotas Oskaro apdovanojimui už geriausią scenarijų filmui „Maištininkas be priežasties“, du kartus – „Auksiniam liūtui“ už filmus „Didesnis už gyvenimą“ (1956) ir „Karti pergalė“ (1957), taip pat „Auksinei palmės šakelėms“ už filmą „Nekaltieji laukiniai“ (1960).