Filmus „Pabėgimas pro gegutės lizdą“, „Žvilgsnis į praeitį“ ir „Dainos apie karą“ sieja miesto atminties ir istorijos cikliškumo linijos. Režisieriai nukreipia žiūrovo žvilgsnį į Vokietiją, Serbiją ir Ukrainą ir parodo, kaip kolektyviniai išgyvenimai, traumos ir ideologiniai judėjimai šiandien iškyla naujomis formomis: grafičiais, rasistiniais išpuoliais, dainomis.
Nuo 2023 m. visoje Serbijoje pasirodė apie 250 grafičių „Kai [Serbijos] armija sugrįš į Kosovą…“, įtvirtinančių nacionalistinį diskursą. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad tai – hibridinio karo forma, kuri nebūtų įmanoma be valdžios pritarimo. 2025 m. Vokietijos rinkimuose laimėjo konservatyvus, nacionalistinę politiką vykdantis CDU/CSU aljansas, o kraštutinės dešinės neo-nacistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ sulaukė žymaus palaikymo rytų Vokietijoje ir rinkimuose likoantra. Ukrainos Mariupolio miestas šiandien– neatpažįstamai pasikeitęs ir jau trejus metus okupuotas rusijos. Užimtame mieste aktyviai vykdoma rusifikacija: mokyklose įvestos specialios pamokos, kuriose diegiama propaganda, kaip 2022 m. rusija išvadavo Ukrainos regionus nuo nacių. Nepaisydami pavojaus ukrainiečiai vykdo slaptą pasipriešinimą ir naktimis spalvina miesto sienas mėlyna ir geltona spalvomis. Tokių realijų akivaizdoje režisieriai naudoja kiną kaip aktyvizmo formą, kviečia išlikti budriems ir aktyviai prisiimti asmeninę atsakomybę. Lietuvoje stiprėjant antivalstybinėms ir prorusiškoms jėgoms, svarbu pastebėti ženklus, jų nenormalizuoti ir priešintis
Žvilgsnis į praeitį
Rückblickend betrachtet
1972 m. Miunchene atidaromas „Olimpijos“ prekybos centras, kurį pastatė migrantai iš Italijos, Turkijos ir Jugoslavijos. 2016 m. šiame prekybos centre, vedamas rasistinių motyvų, vyras nužudo 9 imigrantų kilmės žmones. Režisieriai Mila Zhluktenko ir Danielis Asadi Faezi kelia klausimą, kaip Vokietijos visuomenėje kinta rasizmo ir ksenofobijos dinamika: ji tai intensyvėja, tai atslūgsta, bet visiškai neišnyksta.
Daniel Asadi Faezi, Mila Zhluktenko
Mila Zhluktenko gimė Kyjive, studijavo Miuncheno televizijos ir kino universitete. Jos filmai pristatyti IDFA, Visions du Réel, Camerimage festivaliuose, MoMA muziejuje. Daniel Asadi Faezi – režisierius ir prodiuseris, gimęs Vokietijoje, studijavo dokumentinį kiną Miuncheno televizijos ir kino universitete bei Nacionaliniame meno koledže Lahore, Pakistane. Savo darbuose kino kūrėjai tyrinėja Ukrainos istoriją, rasizmą ir hibridines kino formas. Duetas jau yra kartu režisavęs filmą „Aralkum“, kuris laimėjo geriausio trumpo metražo filmo apdovanojimą „Visions du Réel“ festivalyje, ir filmą „Waking Up in Silence“, kuris laimėjo tarptautinės žiuri specialųjį apdovanojimą už geriausią trumpo metražo filmą Berlyno kino festivalio „Generation Kplus“ sekcijoje.