Pradingusiųjų atlasas

Valle de Cuelgamuros – milžiniškas Ispanijos diktatoriaus Franko režimo monumentas. Iš visoje Ispanijoje buvusių masinių kapaviečių čia 1959–1980 m. perkelta daugiau nei 33 tūkst. palaikų. Filmas nagrinėja režimo paliktą prievartos istoriją ir vos išlikusius atminties artefaktus – kūnus, kuriuos taip desperatiškai buvo bandoma ištrinti. Subūręs tarpdisciplininę geografų, architektų, kino kūrėjų, archyvarų komandą ir pasitelkęs skaitmenines technologijas, režisierius pamažu rekonstruoja dingusiųjų atlasą ir atskleidžia istorijos trynimo, galios architektūros metodus. Kolektyvinį žvilgsnį derindamas su individualiu, autorius seka 3 šeimas, daugybę metų bandančias surasti artimųjų palaikus, ir rodo, kad istorija nesibaigia kartu su režimu – ji lieka gyva žmonių atmintyje ir šeimų istorijose. Kinas čia tampa svarbiu, demaskuojančiu ir rekonstruojančiu tyrimo įrankiu. N-13

„Atsigręžti į istoriją nėra lengva. Ji atveria daug neteisybės, nuoskaudų, parodo ir išryškina pasikartojimus, kurie aktualūs ir šiandien. Šiame filme Correa kartu su „Forensic Architecture“ komanda imasi šios misijos, kiną pasitelkdami kaip tyrimo ir rekonstravimo įrankį – ieškoti to, kas buvo ištrinta, paslėpta, prarasta. Jie sudarė per Ispaniją išsibarsčiusių masinių kapaviečių ir palaikų perkėlimo žemėlapį, skaitmenino ir analizavo archyvus, sujungė šiuos duomenis su konkrečių šeimų liudijimais. Filmas įdomus tiek savo forma, tiek istorine linija, nes apie Franco diktatūrą ir jos represijas tarptautinėje atmintyje kalbama daug mažiau nei apie kitus diktatūrinius režimus.“ – Festivalio programos sudarytoja Laura Bartusevičiūtė

Manuelis Correa – kolumbietis menininkas ir kino kūrėjas, kurio tyrimo laukas apima postkonfliktinės visuomenės socialinius santykius bei atminties išsaugojimo praktikas. Menininkas dokumentinį kiną pasitelkia kaip erdvę, kurioje gali susitikti aktyvistai, mokslininkai bei konfliktų ir karo aukos (išgyvenusieji ir ne). M. Correa taip pat priklauso „Forensic Architecture“ projektui.