Ketvirtadienio vakarą „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ atidarytas 21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis – jį atvėrė Berlynalėje „Auksiniu lokiu“ apdovanota senegaliečių kilmės prancūzų režisierės Mati Diop juosta „Dahomėja“, apmąstanti prieštaringus kolonizuotų meno vertybių likimus.
Atidarymo filmas kvietė sekti 26 istorinės Dahomėjos karalystės skulptūrų kelionę namo po 150 metų nelaisvės Prancūzijos muziejaus saugyklose. Režisierė kels klausimą, kaip šias iš protėvių pagrobtas meno vertybes priims šiuolaikinis Beninas, kadaise priverstas kurtis ir vystytis be savo kultūrinio paveldo? Ir kodėl iš 7 000 meno kūrinių grįžta tik 26?
Festivalio atidarymo šventės tęsinys vyko šiuo metu tuščiose Vytauto Kasiulio dailės muziejaus erdvėse, simboliškai atkartojusiose tuštumą, paliktą kolonistinę politiką patyrusių šalių istorinėje ir kultūrinėje atmintyje. Rugsėjo mėnesį jame turėjo įvykti garsios ukrainiečių menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) darbų parodos atidarymas, tačiau iš Ukrainos evakuoti kūriniai buvo pažeisti stiklo šukių ir iki šiol yra restauruojami. 2022 m., prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, sudegintas Ivankivo istorijos ir kraštotyros muziejus Kijivo srityje, kuriame buvo saugomi ir M. Prymačenko darbai. Didžiąją dalį meno kūrinių išgelbėjo vietos gyventojai, suteikdami jiems laikiną prieglobstį savo namuose, tačiau kai kuriuos darbus negrįžtamai sunaikino gaisras.
M. Prymačenko pavardė naiviojo meno istorijoje minima šalia prancūzo Henri Rousseau ir kartvelo Niko Pirosmanio. Ji garsėjo kaip talentinga siuvinėtoja, tapytoja ir knygų iliustratorė, originalia ornamentika nutolstanti nuo tradicinių ukrainiečių raštų ir kurianti individualų meninį pasaulį. 1937 m. M. Prymačenko kūriniai pristatyti ir įvertinti aukso medaliu tarptautinėje parodoje Paryžiuje, po jos pradėjo keliones po visą pasaulį. Nepaisant tarptautinio pripažinimo, menininkė visą gyvenimą liko gimtajame Bolotnios kaime netoli Kijivo.
Šiais metais festivalis, pristatantis konceptualius programos sudarymo pokyčius, pakvies į dešimt dienų truksiančią pagrindinę programą, vienijančią pripažintų kino meistrų ir dokumentinėmis kino formomis eksperimentuojančius kūrinius, išsamią vieno garsiausių latvių režisierių Ansio Epnero (1937–2003) kūrybos retrospektyvą, vizionieriškoms asmenybėms ir istoriniams artefaktams dedikuotas lietuviškas premjeras bei urbanistinį ir kultūrinį dialogą su netolima praeitimi kuriantį specialųjį seansą.
21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais vyks rugsėjo 19–29 d. Vilniuje ir Klaipėdoje. Festivalio programą galima rasti atnaujintoje internetinėje svetainėje. Projektą iš dalies finansuoja AVAKA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – LRT EPIKA.
Nuotraukų autorė – Katažyna Polubinska.
