Labai džiaugiamės galėdami pristatyti pirmąją Danièle Huillet (1936–2006) ir Jeano-Marie Straubo (1933–2022) darbų retrospektyvą Lietuvoje. Šios programos idėja gimė per vieną mudviejų pokalbį maždaug prieš metus, kai Jeanas-Marie dar buvo gyvas. Deja, po jo mirties 2022 m. lapkritį retrospektyvą tenka rengti in memoriam; kartu švenčiame dviejų didžiųjų politinės estetikos meistrų kūrinius.

Kruopštūs, didelę įtaką kino istorijoje turintys Danièle’ės ir Jeano-Marie darbai buvo kuriami nuo pat XX a. septintojo dešimtmečio pradžios iki šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios. Abu kūrėjai buvo politiškai angažuoti, atsidavę rėmė universalios emancipacijos idėją, ir kaip tik ši politinė nuostata iš esmės lėmė jųdviejų estetinius sprendimus ir inovacijas. Filmai, kuriuose pasisakoma už laisvę, lygybę ir teisingumą, gali būti laikomi intervencija į atitinkamų laikmečių visuomeninius ir politinius konfliktus.

Stipriai paveikti Bertolto Brechto estetinių teorijų, Huillet ir Straubas kuria filmus pasitelkdami įtampas ir prieštaravimus tarp teksto ir vietos, tarp įvairių istorijos sluoksnių, tarp veikėjų ir socialinių santykių, kuriuose jie atsiduria. Kūrėjai nerašo dialogų – filmuose jie inscenizuoja jau egzistuojančius tekstus, pasiskolintus iš literatūros kūrinių, arba laiškų ir dienoraščių. Kita vertus, jie visuomet itin daug dėmesio skiria tekstų vokalizavimui, kurdami tik jiems būdingus „straubiškus“ efektus: aktoriai tekstą gali skaityti labai greitai, arba lėčiau, pabrėždami kiekvieną žodį, arba sustoti vidury sakinio, išlaikydami netikėtas pauzes ir teksto kirčius. Šitaip siekiama padaryti tekstą neatpažįstamą ir ieškoti naujų būdų panaudoti muziką ir interpretuoti klasiką. Mes, žiūrovai, esame ne pasyvūs stebėtojai, o pašnekovai įvairiose erdvėse ir laike.

Straubas ir Huillet gali nemažai pasiūlyti tiems, kas domisi dokumentinio kino forma ir tradicija. Filmuose kūrėjai visuomet naudoja tiesioginius, filmavimo metu užfiksuotus garsus (juose niekad neišgirsi pridėtinių garsų), taip rodydami pagarbą tam tikrai vietai ir joje susiduriančioms priešpriešoms. Tekstus ir pasiruošimo darbų medžiagą jie naudoja apgalvotai ir žaismingai, derindami su archyvine medžiaga, todėl abu režisieriai gali būti laikomi eseistinės kino formos pradininkais. Nors filmai pasižymi aiškia kovinga pozicija, juose taip pat justi atvirumas ir dosnumas žiūrovui.

Mūsų atrinkti filmai aprėpia Huillet ir Straubo kūrybą nuo pat pirmųjų projektų iki paskutinių, skaitmeninių darbų, kuriuos Jeanas-Marie užbaigė po Danièle’ės mirties. Jie nukels į šalis, kuriose juodu gyveno ir dirbo: Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Prancūziją, o taip pat – Egiptą, kur buvo nufilmuotas vienas žymiausių dueto filmų. Programa taip pat siekiama atspindėti kiek įmanoma įvairesnių intelektualinio pasaulio asmenybių, nuolat iškylančių Huillet ir Straubo kūryboje – jų amžinus pašnekovus: Johaną Sebastianą Bachą, Bertoltą Brechtą, Arnoldą Schoenbergą, Cesare’ą Pavese’ą, Paulį Cézanne‘ą, Friedrichą Hölderliną ir kitus.

Šių dienų klimato krizė į pirmą planą iškėlė ekonominių ir politinių struktūrų ir gamtos priešpriešą. Šiame kontekste Huillet ir Straubo darbai įgauna naujos svarbos. Filmuose gamta yra visur: ji – ne tik fonas arba atsvaras istorijai ir visuomenei; ji visuomet jau persmelkta istorijos. Italijos kalvos pasakoja apie pasipriešinimą fašizmui, Egipto valstiečių laukai – apie socialines kovas, kuriuos šalis patiria kurdama modernią visuomenę, lengvai tekšenantys Šveicarijos ežero vandenys – apie Venecijos finansų imperijos iškilimą ir griūtį, ir tai tik keli pavyzdžiai. Gamta taip pat kupina galimybių – dangus, šviesa, vėjas primena apie istorijos nebaigtumą, atvirumą pokyčiams, utopijai.

Mums, išgyvenantiems klimato krizę, o taip pat – dešiniųjų jėgų, autoritarizmo ir militarizmo stiprėjimą, šių dviejų kūrėjų siunčiama žinutė išlieka aktuali kaip niekad.

 Apie kuratorius:

Egidijus Mardosas – filosofas, vertėjas, mokslininkas stažuotojas Vilniaus universitete. Mokslinių tyrinėjimų sritys – antropocenas, šiuolaikinė kritinė teorija.

Rastko Novaković – kino kūrėjas, kuratorius, rašytojas, gyvena Glazge. Novaković yra monografijos „The Cinema of Danièle Huillet and Jean-Marie Straub“ straipsnių autorius.

Retropektyvos partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje.