Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmų retrospektyva  

Diptichas apie Cezanne’ą – galbūt vieni radikaliausių Straubo ir Huillet filmų, dėl jų kompozicijos ir teksto įbalsinimo. Taip pat esu ne kartą pagalvojęs, kad Straubo ir Huillet trauka Cezannui apėmė ne tik jo estetiką: kaip ir Cezannas, kurio mintis užrašė Gasquet, režisieriai taip pat buvo žinomi dėl stiprių ir kritiškų nuomonių apie estetiką (ir politiką). (Egidijus Mardosas)

Sezanas

Režisieriai: Danièle Huillet, Jean-Marie Straub
Scenarijus: Joachim Gasquet
Operatorius: Henri Alekan
Garsas: Louis Hochet, Georges Vaglio
Prodiuseriai: Musée d’Orsay, SEPT, Diagonale, Jean-Marie Straub, Daniele Huillet
Gamintojas: Straub-Huillet, Le Musée d'Orsay, La Sept, Diagonale
Prancūzija, 1989, 52 min.

Jaunystėje prancūzų poetas Joachimas Gasquet susidraugavo su Pauliu Cézanne’u ir vėliau išleido tapytojo pamąstymus dialogo forma apie gyvenimą, meną ir menininkus. Filme „Sezanas“ Straubas ir Huillet ištraukas iš dialogų derina su Jeano Renoiro filmo „Ponia Bovari“ (Madame Bovary, 1933) bei jųdviejų filmo „Empedoklio mirtis“ (The Death of Empedocles, 1987) scenomis ir Cézanne’o nuotraukomis. Filmas iš dalies buvo nufilmuotas ant Šv. Viktorijos kalno, kurį dailininkas ne kartą tapė: „Pažvelk į šį kalną – kadaise jis buvo ugnis.“ 

Apsilankymas Luvre

Režisieriai: Danièle Huillet, Jean-Marie Straub
Scenarijus: Joachim Gasquet
Operatorius: Renato Berta, William Lubtchansky
Montažas: Danièle Huillet, Jean-Marie Straub
Garsas: Gérard De Lagarde, Jean-Pierre Duret, Christophe Gagnot, Dimitri Haulet, Jean-Pierre Laforce
Prodiuseris: Danièle Huillet, Jean-Marie Straub, Christophe Gougeon
Gamintojas: Straub-Huillet Films, Atopic films, Centre national du cinéma et de l'image animée (CNC)
Vokietija, Italija, 2004, 48 min.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po „Sezano“ sukūrimo, Straubas ir Huillet sugrįžta prie Gasquet prisiminimų filme „Apsilankymas Luvre“. Cézanne’as ir Gasquet reguliariai lankydavosi Luvre, diskutuodavo mylimus ir nekenčiamus paveikslus ir skulptūras. Filme visas dėmesys sutelkiamas tik į kelis meno kūrinius, tad kartu jį galima laikyti meno eksponavimo ir žiūrėjimo į jį muziejuose kritika. 

Retropektyvos partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje.