Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmų retrospektyva  

Pirmasis Straubo ir Huillet projektas, sumanytas praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir paremtas daugybe metų tyrimų. Kaip rašė Straubas, Bachas jam – viena paskutinių asmenybių Vokietijos istorijoje, kurioje intelektas, menas ir gyvenimas buvo viena. Klasikinio klavesino atlikėjas Gustavas Leonhardtas groja Bacho kūrinius. Epochos drabužiais persirengę muzikantai groja istoriniais instrumentais. Kiekvienas pasirodymas nufilmuotas vienu kadru, paliekant originalų garsą, vietose, kur pats Johannas Sebastianas Bachas dirbo, kūrė muziką ir ją atliko. Akcentus atlikėjų pasirodymams sudeda Anos Magdalenos Bach pasakojama poros gyvenimo istorija. Anot Straubo: „Idėja – sukurti filmą, kurioje muzika ne akompanuoja arba komentuoja, bet yra estetinis objektas.“

Šis filmas yra puikus pagarbos, kurią Straubas ir Huillet rodė savo filmų temai ir veikėjams, pavyzdys. Jie kviečia klausytis Bacho kūrinių jų nepertraukdami – nes muzika čia nėra akompanimentas, o tikrasis protagonistas. Jų reikalavimas, kad Bachas būtų grojamas barokiniais instrumentais taip pat buvo avangardiškas. Dabar tai įprasta, bet septintajame dešimtmetyje buvo retenybė! (Egidijus Mardosas)

 Apdovanojimai

„Cahiers du Cinéma“ Top 10 apdovanojimai – geriausias metų filmas, 1968

Retropektyvos partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje.