Cecilios Mangini filmų retrospektyva  

 Šioje programoje Cecilia Mangini kamerą atsuka į Italijos žmones, nepriklausančius galios struktūroms: moteris, vaikus ir skurdžiai gyvenančius, tačiau apie gražesnę ateitį svajojančius jaunuolius. Empatiškuose ir veržliuose Mangini filmuose kvestionuojami lyčių vaidmenys, pasirinkimo laisvės egzistavimas ir visuomenės primesti autoritetai. „Būti moterimi“ yra bene garsiausias Cecilios Mangini filmas, o filmo „Tibro pelkynų giesmė“ tekstą parašė Pieras Paolo Pasolini, artimas režisierės bičiulis.

Šios programos ašis – filmas „Būti moterimi“, kuriame moterų gyvenimas ir darbas miesto fabrikuose supriešinamas su medijose kuriamu seksualizuotu moters įvaizdžiu. Jame telpa ir kituose programos filmuose besiskleidžianti problematika: ekonominiai sunkumai, skatinimas priešintis nusistovėjusiems vaidmenims ir kovos už asmens laisvę problematika. Filmas „Pančiuose“ apie išdykusį berniuką – vienas mano asmeninių favoritų. (Ona Kotryna Dikavičiūtė)

Tommasas (1965, 11 min.)

Filmas žvelgia į plataus masto industrinės gamybos atsiradimą naivaus berniuko akimis, kuris, apakintas pažado praturtėti, svajoja įsidarbinti „Monteshell“ naftos produktų gamykloje, neseniai atvėrusioje duris Brindizio mieste.

Būti moterimi (1965, 29 min.)

Emblematiškas kūrinys, numatantis feministinį judėjimą savo paprastu, bet radikaliu žingsniu: reklaminių moterų įvaizdžių ir tikrų moterų – darbininkių ir motinų, vos suduriančių galą su galu – palyginimu. Filmas atstovauja darbo klasės moterims ir eksperimentine raiška atskleidžia neišvengiamą moterų indėlį į politiką ir socialinį teisingumą.

Tibro pelkynų giesmė (1961, 11 min.)

Juslinga ir ryški, eufemizmus paraštėse paliekanti vizija apie Romos priemiesčių vaikus ir jų vasarišką laisvalaikį – plaukiojimą tvenkiniuose. Filmo tekstą parašė Pieras Paolo Pasolini pagal savo 1955 m. knygą „Gatvės vaikai“ (Ragazzi di vita).

Pančiuose (1974, 13 min.)

Įžengiame į Fabio Spados, vaiko iš Romos San Bazilijo priemiesčio, visatą. Mokykloje jį laiko išsišokėliu. Jo tėvas, mama, tolimo Romos priemiesčio viešosios mokyklos direktorius ir psichologas, net jis pats mums pasakoja apie Fabio.

Cecilia Mangini

Cecilia Mangini (1927–2021) yra laikoma pirmąja moterimi dokumentinio kino režisiere Italijoje ir iki šiol yra svarbi Italijos kino kultūros dalis. XX a. 5 deš. pradėjusiai kurti Mangini rūpėjo keli teminiai laukai – miestų modernėjimas, industrializacijos keičiama visuomenė ir moterų statusas joje; gryna ir nenugludinta vaikystės patirtis; skurdžios, izoliuotos Apulijos regiono bendruomenės ir archajiškų ritualų persmelkta jų kasdienybė. Ilgus metus Mangini filmai buvo cenzūruojami specifinės Italijos sistemos, kuri kontroliavo dokumentinio kino kūrėjų veiklą. Galiausiai, 8 deš. pradžioje finansavimas jos filmams visai nutrūko, o tai lėmė ilgą kūrybinę pertrauką, trukusią iki 2013 m. Būdama 86-erių ji vėl ėmė kurti filmus, bendradarbiaudama su režisieriais Mariangela Barbanente ir Paolo Pisanelli.

Tik pastaraisiais metais Mangini filmai imti atrasti iš naujo, skaitmenizuoti ir restauruoti. 2021 m. surengtos autorinės retrospektyvos feministiniam žurnalui Another Gaze priklausančioje internetinėje platformoje Another Screen, tarptautiniame Doclisboa festivalyje Portugalijoje, tarptautiniame Viennale festivalyje Austrijoje ir JAV kino meno ir mokslo akademijos kino muziejuje Los Andžele.

VDFF pristatomos trys trumpo metro filmų programos, kuriose atsiskleidžia atidus, empatiškas ir ištikimas žvilgsnis į užmirštus Italijos žmones ir kova už jų balsą. 1958–1972 m. laikotarpiu sukurtuose filmuose Mangini bendradarbiavo su ilgamečiais bičiuliais ir kolegomis rašytoju ir (vėliau) režisieriumi Pieru Paolo Pasolini, kompozitoriumi Egisto Macchi ir režisieriumi Lino del Fra.

Rinktinė filmografija

Miesto užmiršti / Ignotti alla cità / The City’s Unknown, 1958

Florencija pagal Pratolinį / Firenze di Pratolini / Florence According to Pratolini, 1959

Stendalì‌ rauda / Stendali: suonano ancora / Stendali: Still They Toll, 1960

Marijos diena / Maria e i giorni / Maria’s Days, 1960

Dieviška meilė / Divino amore / Divine Love, 1960

Derliaus šventė / La passione del grano / The Wheat Passion, 1960

Tibro pelkynų giesmė / La canta delle marane / The Chant of Tiber’s Branches, 1961

Ginkluokimės, esame fašistai! / All’armi siam fascisti! / To Arms, We Are Fascists!, 1962

Mano širdies Triestas / O Trieste del mio cuore / O Trieste of My Heart, 1964

Būti moterimi / Essere donne / Being Women, 1965

Tommasas / Tommaso / Tommaso, 1965

Brindisis, 1965-ieji / Brindisi’65 / Brindisi’65, 1965

Linksmų Kalėdų / Felice Natale / Happy Christmas, 1965

Sprendimas / La scelta / The Decision, 1967

Pančiuose / La briglia sul collo / The Bridle on the Neck, 1972

Mano ir Cecilijos kelionės / In viaggio con Cecilia / My Travels with Cecilia, 2013 (su Mariangela Barbanente)

Dvi pamirštos dėžės / Due scatole dimenticante / Two Forgotten Boxes, 2020 (su Paolo Pisanelli)

• Pasaulis kadruose / Il mondo a scatti / The World in Shots, 2021 (su Paolo Pisanelli)