Konkursinė programa  

Ironiška, kad nors Latvijoje, pažvelgus į fizinį šalies žemėlapį, kalnų ir nematyti, tačiau populiari latvių liaudies daina vis tiek prasideda žodžiais: „Kalno viršūnėj stovėdams dainą traukiau.“ Tad kokioje gi viršūnėje stovėdami latviai traukia savo dainas? Neprašautume tvirtindami, kad toj pačioj, nuo kurios ir su slidėmis leidžiasi. Mat kalnų neturinčioje Latvijoje visi, atrodo, pamišę dėl slidinėjimo. Apie tai ir šis filmas – smagus, siurrealistiškas portretas žmonių, kurie yra tvirtai pasiryžę patenkinti savo sniego troškimą. Ir kiekvienas tam atranda savų būdų: vieni tramplinu pasirenka stogą ar skrieja per sniegą tempiami mopedo, o kiti rimtai rengiasi varžyboms. Pati būdama užkietėjusi slidininkė, filmo režisierė sukūrė optimistišką filmą apie žmones, kurie, nepaisydami nedėkingo reljefo ir sveiko proto, vis tiek daro tai, ką nori.

Laila Pakalniņa

Gimė 1962 m. Liepojoje, Latvijoje. 1986 m. baigė televizijos žurnalistiką Maskvos universitete, o 1991 m. – kino režisūrą Rusijos valstybiniame kinematografijos institute. Režisuoja filmus ir rašo scenarijus. Jos filmas „Batas“ (Kurpe, 1998) rodytas Kanų kino festivalio programoje „Un Certain Regard“ (Ypatingas žvilgsnis). Kino kūrėjos filmografijoje – trys vaidybiniai ilgametražiai filmai, keletas trumpametražių ir nemažai dokumentikos. Pakalniņos kinematografinės istorijos – vizualiai gražūs ir spalvingi reginiai, prisodrinti ryškaus simbolizmo ir stebimi švelniai ironiškos akies.

Rinktinė filmografija

Rubiko keliu / Pa Rubika ceļu (2010)
Trys vyrai ir tvenkinys / Par dzimteniti (2008)
Įkaitas / Ķilnieks (2006)
Vanduo / Udens (2006)
Pasakų šalis / Leiputrija (2004)
Ąžuolas / Ozols (1997)