V. Kosakovskio filmų retrospektyva  

„Esama dviejų tipų inteligentų: vieni sako tik tai, ką žino, o štai kiti galvoja ir prasižioję, kad pasakytų ką nors, ko jie dar nežinojo, kas išryškės savaime jiems bekalbant“, – taip kartą Kosakovskiui pasakė vienas jo mokytojų, rusų religijos filosofas ir mąstytojas Aleksejus Fedorovičius Losevas (1893–1988), kuriam ir skirtas šis režisieriaus debiutinis filmas, baigtas netrukus po jo mirties. Nespalvotą filmą įrėmina du svarbūs simboliniai kadrai, įvaizdinantys gyvenimo siūlą pradedančius ir nutraukiančius tylą ir tamsą: filmas prasideda kylančios saulės nutviekstu kapinių peizažu ir baigiasi pamažu apimančia tamsa, žemės grumstams krintant ant karsto. „Mirštame dėl dieviškųjų intencijų, esančių anapus mūsų suvokimo ribų“, – sako Losevas.