Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 21-ąjį sezoną pasitinka programos pokyčiais – šiais metais žiūrovai kviečiami į vieną pagrindinę programą, jungiančią pripažintų dokumentinio kino meistrų ir eksperimentinio kino kūrėjų darbus. Tokį programos sudarytojų sprendimą lėmė noras atverti platesnį ir atviresnį dokumentinio kino ir skirtingų jo formų suvokimo bei vertinimo kontekstą.
„Sprendimą sujungti pagrindinę ir eksperimentinę programas padiktavo noras konceptualiau ir atviriau pažvelgti į dokumentinį kiną – ne įrėminti jį konkrečiais apibrėžimais, o pakviesti patirti kaip įvairiakryptį kūrybinį procesą, lydimą skirtingų meninių pasirinkimų. Norime, kad žiūrovai taikytų vienodus vertinimo kriterijus įvairios patirties kūrėjams ir jų kūriniams – šalia kino veteranų, pelniusių ne vieną apdovanojimą pagrindiniuose festivaliuose, atrasti eksperimentinius kūrinius, o šalia pasaulinę dokumentinio kino tradiciją reikšmingai formavusių šalių nusikelti į nepažintus žemynus. Šių metų festivalyje daug kalbėsime apie nebūtinai patogų, bet aktyvų ir dažnai prieštaringą buvimą kartu – bendruomenių, šalia vienas kito esančių gamtos ir žmogaus pasaulių, nuo šiandieninio gyvenimo neatsiejamų skaudžios praeities pėdsakų“, – festivalio programos pokyčius pristato VDFF vadovė ir viena programos sudarytojų Eglė Maceinaitė.
Aukštosios kulinarijos, žmogaus vidaus ir psichikos užkulisiai
Laukiamiausiu šių metų pagrindinės programos akcentų taps vieno svarbiausių visų laikų dokumentinio kino kūrėjų, amerikiečio Fredericko Wisemano, juosta „Menus plaisirs“ – Troisgros šeima“, pelniusi Geriausio dokumentinio filmo vardą JAV nacionaliniuose, Niujorko ir Los Andželo kino kritikų apdovanojimuose. Filmas, kino profesionalų vieningai vertinamas kaip vienas įdomiausių pastaraisiais metais pasirodžiusių dokumentikos kūrinių, praveria trimis „Michelin“ žvaigždėmis įvertinto prancūzų restorano duris, kviesdamas skirtingais lygmenimis patirti aukštosios kulinarijos pasaulį – susipažinti su enciklopedinių žinių ir chirurginio preciziškumo reikalaujančia jo kasdienybe, pajausti atsidavimą ir pagarbą amatui, išgyventi metafizinei patirčiai prilygstantį, skirtingas jusles jungiantį ragavimo procesą.