Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ sukėlė susidomėjimo bangą Šiaulių Pietiniu rajonu. Ką reiškė augti ir gyventi šiame „laukiniame“ rajone? Kuo ypatinga sovietinės urbanistikos architektūra, ar ji galėjo sukelti čia paplitusias socialines problemas? Apie tai su žymiais vietos žmonėmis ir architektūros specialistais kalbasi iš Pietinio kilęs grupės „Colours of Bubbles“ vokalistas Julijus Aleksovas. Legendomis apipinti blokinių daugiabučių kiemai kursto smalsumą ir nostalgiją, o pokalbius apie mikrorajoną papildo muzikiniai intarpai bei archyviniai devintojo dešimtmečio – Pietinio kūrimosi metų – kadrai. Filmas yra antroji dokumentinės serijos „Rajonų veidai“ dalis.
Nors Pietinis nėra mano rajonas (aš augau prie Kuršėnkelio), puikiai atsimenu, kokį įspūdį man darė geometriškai išdėstyti daugiaaukščiai, parduotuvių centrai, parkai, kiemai –atrodė, kad gatvės raizgosi kaip kokiame didmiestyje. Žodžiu, Pietinis – pirmasis mano „didmiesčio“ patyrimas. Dar jis man svarbus todėl, kad ten veikė kino teatras „Dainai“, kuriame žiūrėjau pirmuosius savo filmus: „Trys riešutėliai pelenei“, „Karalius strazdabarzdis“, „Geležinė princesė“ ir… visam gyvenimui įsimylėjau kiną.
Po daugelio metų į Pietinį pažiūrėjau Julijos Juknaitės akimis: tipinis, niekuo neišsiskiriantis sovietų laikais planuotas ir statytas rajonas, kuriame šablonišką gyvenimą turėjo gyventi šabloniški žmonės. Ačiū dievui, vieta nukrypo nuo kurso ir išaugino daug laisvų bei kūrybingų žmonių. – Programos sudarytoja Vilma Levickaitė
Julija Juknaitė
Julija Juknaitė baigė fortepijono specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau pasuko vaizdo režisūros keliu, filmavo tiek klasikos, tiek reivo koncertus, kuria muzikinius klipus. 2021 m. įsteigusi savo gamybos studiją „Subito Anšlagas“ inicijavo dokumentinį ciklą „Rajonų veidai“. Pradėjusi nuo TV dokumentikos „Vilniaus rajonų veidai: Markučiai“ šių metų VDFF režisierė debiutuoja su pirmu ilgametražiu dokumentiniu filmu „Mana rajons: Pietinis“.