Jau pirmuosiuose Ansio Epnero dokumentiniuose filmuose „Gyvas“ ir „Naktinis skrydis“ atsispindi ypatingas, šiam režisieriui būdingas dokumentinės realybės ir montažo ekspresyvumas. Spalvingas Epnero interesų laukas aprėpė ir įvairias meno sritis – režisierius reguliariai bendradarbiavo kuriant kino žurnalą „Menas“. Filmu „Lielvardės juosta“ kūrėjo karjeroje prasidėjo naujas etapas: susidomėjimas senoviniais ženklais ir simboliais. Filmas tapo ypač svarbus devintajame dešimtmetyje, Latvijos tautinio atgimimo metu. „Latvija – mano namai“ yra puikus performatyvumo – svarbaus Epnero kūrybos aspekto – pavyzdys: užsienio auditorijai skirtą filmą apie Latviją režisierius paverčia jaudinančia filmavimo komandos kelione arklių traukiamu vežimu.
Gyvas
Dzīvs
Istorijos mokytojas su savo mokiniais grįžta inscenizuoti įvykių į vietą, kur 1941 m. jam vieninteliam iš 178 myriop pasmerktų žmonių pavyko pabėgti ir išsigelbėti.