Juoda

Valdas Ozarinskas – prieš dešimt metų netikėtai gyvenimą palikęs talentingas architektūros vizionierius, netilpęs į standartinius architekto rėmus. Kaip daugelio Šiuolaikinio meno centro parodų architektas, šiame muziejuje jis praleido didelę savo gyvenimo dalį. Būtent čia vaikšto kūrėjo dukra Elena, kuriai tenka iškraustyti iš muziejaus menininko palikimą. Vizitas tampa jautriu atsisveikinimu ir prisilietimu prie tėvo kūrybos, taip pat – ir niekada nerealizuotų projektų. Juoda – ne tik filmo, bet ir paskutinio architekto kūrybos etapo pavadinimas: juodo it kosmoso skylė liūdesio ir paties Ozarinsko žodžių: „Daugiau nieko nepadarėm“ atspindys.

Giliau susipažinti su Valdo Ozarinsko kūryba kviečiame filmo „Vidurio Europos vyrai“ seanse rugsėjo 28 d.

Šią vasarą po trejų metų pertraukos vaikščiojau po rekonstruotą, dar tuščią ŠMC, baltą muziejaus kino salę, ir supratau pasiilgusi šios vietos. Atsiminiau ir čia lankytas parodas, tarp jų – ir 2018 m. rengtą Valdo Ozarinsko retrospektyvą „Architektas be architektūros?“, po kurios kaskart eidama pro muziejų žvilgsniu susirasdavau satelitinę lėkštę ant sienos. Dalinuosi savo santykiu su ŠMC, nes Aušros Lukošiūnienės filmas kalba apie atmintį ir jos saugojimą. Ne vien Ozarinsko, bet, rodos, ištisos lietuvių menininkų kartos pėdsakai persismelkę muziejuje – stalčiukuose, atvaizduose, tekstūrose. Rūpestis ir atsisveikinimas dukros veide iškelia menininkų palikimo ateities klausimą virš asmeninio lygmens. – Programos sudarytoja Eglė Maceinaitė

Aušra Lukošiūnienė

Kūryboje Aušra Lukošiūnienė nagrinėja pakitusios dabarties temą. Daugelį metų dirbusi televizijos, teatro, dizaino srityse į vaizdo archyvą Lukošiūnienė žvelgia per emocinės atminties prizmę. Filmas „Juoda“ buvo atrinktas į Kanų trumpametražių filmų programą „Cannes Short Film Corner“.