„Averroes“ ir „Rosa Parks“ skyriai

Nicolas Philibertas vėl gilinasi į visuomenėje stigmatizuojamą psichikos sutrikimų temą ir atskleidžia, kaip pasaulį mato ir jaučia dviejų Paryžiaus Šv. Mauricijaus ligoninės psichiatrijos skyrių pacientai. Fiksuodamas individualius pacientų pokalbius su socialiniais darbuotojais ir bendras diskusijas apie gydymo įstaigą, režisierius plačiau atskleidžia psichikos sutrikimų turinčius žmones. Pacientų diagnozė neapibrėžia viso žmogaus identiteto. Tačiau žmogiškumo, dėmesio, švelnumo trūkumas išlieka opi problema apkrautoje gydymo sistemoje, o klausimas, kaip iš tiesų padėti, lieka atviras.

Nemačiusius Nicolas Philiberto filmų raginu susipažinti su šiuo režisieriumi. Iki šiol nusišypsau prisiminusi filmo „Radijo namai“ kadrą, kuriame kalbinamas Umberto Eco, ir tik jo nosis kyšo iš už netvarkos – Philibertas moka vienu gestu parodyti žmogaus charakterį ir aplinką. Filme „Averroes ir Rosa Parks skyriai“ jautri režisieriaus akis pasitarnauja dar labiau: žiūrovui visu sudėtingumu atveriamas žmonių vidinis pasaulis ir psichika. Čia daug sumaišties, baimių, skausmo, bet ir tvirtumo bei noro gyventi laisvą ir nepriklausomą gyvenimą. – Programos sudarytoja Eglė Maceinaitė

Nicolas Philibert

Nicolas Philibertas studijavo filosofiją, karjerą kine pradėjo aštuntajame dešimtmetyje kaip režisierių René Allio, Alaino Tannerio ir Claude Gorettos asistentas. Nuo 1990 m. kuria dokumentinius filmus. Orangutango portretas „Nenetė“ (2010), taip pat filmas „Radijo namai“ (2013) pristatyti tarptautiniame Berlyno kino festivalyje. Dokumentinis filmas „Adamant“ (2023) šiame festivalyje pelnė „Auksinį lokį“. Per pastaruosius 20 metų visame pasaulyje surengta daugiau nei 100 šio kino kūrėjo filmų retrospektyvų.