Filmų programoje „Susitelkimas“ pristatomi trys filmai, tyrinėjantys bendrą buvimą, tarpusavio priklausomybę, individualų pasipriešinimą ir atsparumą sparčių pokyčių ar naikinimo akivaizdoje. Programą pradeda švelnus Tanžyre 16 mm juosta nufilmuotas Hichamo Gardafo filmas „Odė lėtumui“. Režisierius atsuka kamerą į tradicinę baliklio prekiautojų profesiją ir seka tiekimo grandinę nuo plastikinių butelių rinkėjų iki pardavėjų. Klaidžiose Tanžyro gatvelėse aidintys pardavėjų šūksniai įsirašę į režisieriaus vaikystės atsiminimus, tačiau spartėjant urbanizacijai gali išnykti iš miesto. Įsiklausymas ir lėtumas šiame filme – viena iš pasipriešinimo negailestingam kapitalizmo tempui formų. Atidumas ir tarpusavio priklausomybė tampa pagrindinėmis išlikimo sąlygomis Tamero Hassano filme „Parskridimas“. Išnykus natūralioms purpurinių miškinių kregždžių buveinėms Šiaurės Amerikoje, žmogus privalo įsikišti, kad rūšis išliktų. Meditatyvus filmas fiksuoja paukščių migraciją iš Amazonės į Šiaurės Ameriką ir šioje kelionėje jiems padedančių ornitologų rūpestį bei švelnumą. Filme „Žalios kapinės“ režisierius Mauricio Chade kartu su mama Lavina atveria savo namų duris ir pakviečia į tropinį mišką primenančią oazę, įkurtą pramoninio agrarinio verslo ir monokultūrų fone. Kiekvienas medis čia skirtas prarastam artimajam. Sodas tampa įvairių augalų, paukščių, kirmėlių, vabalų prieglobsčiu ir gyvybės bei atminties atsparumo simboliu.
Odė lėtumui
In Praise of Slowness
Maroke, ties Gibraltaro sąsiauriu įsikūręs Tanžero miestas – itin nuošalus taškas žemėlapyje. Tačiau ir jo neaplenkė nuolat greitėjantis gyvenimo būdas, globalūs ekonominiai ir technologiniai procesai, išstūmę į paraštes daugelio profesijų atstovus. Kaip, pavyzdžiui, baliklio pardavėją, vaikštantį sparčiai augančio miesto gatvėmis, uždirbantį 100 marokietiškų dirhamų (10 eurų) per dieną. Šis filmas – lyg „sekretas“, bandymas išsaugoti ir užfiksuoti tai, kas unikalu, tačiau beveik prarasta.
Hicham Gardaf
Hichamas Gardafas – Tanžere gimęs menininkas, gyvena ir dirba Londone. Gardafas kuria fotografijos ir kino srityse, jį domina šiuolaikinio kraštovaizdžio transformacijos, jo santykis su laiku, erdve, erdvės politika. Filmai rodyti Berlyno kino festivalyje, „Pompidou“ centre Paryžiuje.