LIETUVIŠKŲ TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ PREMJEROS

Lietuviškų trumpametražių kūrinių programoje pristatomos autorės ir autoriai išbando ir peržengia dokumentiškumo ribas: filmai juda tarp asmeninių pasakojimų ir kultūrinės istorijos, tikrovės fiksavimo ir vaizduotės, stebinčios kameros ir vaizdo žaidimų estetikos. Menininkių Ignės Narbutaitės ir Ievos Kotrynos Ski „Preilos projekte“ vaikystės prisiminimai, archyvinė medžiaga ir detektyvinė Gintaro kambario paieškos istorija tampa atspirties tašku žaismingai permąstyti bendruomenių ryšius ir mitų kūrimą. Azerbaidžano menininkė Malak Bayramli Vilniaus dailės akademijos baigiamajame darbe „Klajojantys prisiminimai“ taip pat atsigręžia į savo istoriją: stebėdama Azerbaidžano kraštovaizdį, pasitelkdama žodinius pasakojimus ir dainas, ji susieja save su paveldėta klajokliška tapatybe. Rusnės Gocentaitės „Žaidimas“, kurtas su Pasteuro institutu Paryžiuje, migracijos patirtį perkelia į skaitmeninę erdvę. Čia vaizdo žaidimo taisyklės ir judėjimas Balkanų koridoriumi – vienu pagrindinių migracijos kelių į Europos Sąjungą – ima atspindėti vienas kitą. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir kurianti Viviana Almas analogine kamera nufilmuotame darbe „Šiandiena priklauso nedaugeliui, o rytojus – niekam“ kviečia į kelionę po postapokaliptinį peizažą ir išnykusios praeities bei kultūros paieškas. Menininko Pauliaus Šliaupos „Tėkmėje“ judėjimas ir mitai taip pat tampa filmo medžiaga: virš Hanojaus sklendžianti kamera kasdienybės fragmentus paverčia jusline, pasakiška istorija apie žmogaus ir gamtos santykį besikeičiančiame mieste. Programoje pristatomi kūriniai taip pat kerta ribą tarp kino salių ir galerijų: dalis jų buvo sukurti kaip vaizdo instaliacijos ir pritaikyti kino ekranui; kiti skirti kino salei, tačiau savo struktūra išlaiko atvirumą eksponuoti galerijoje. Šis ribų pralaidumas juntamas ir pačių kūrėjų patirtyse: jos (jie) ieško temų keliaudamos (-i), išvyksta mokytis ir kurti į užsienį arba atvyksta į Lietuvą, o jų filmuose asmeninės istorijos ir prisiminimai tampa būdu užmegzti ryšį su kitomis vietomis ir kultūromis.

Preilos projektas
Preila Project

„Preilos projekto“ veiksmas vyksta ramiame Lietuvos pajūrio kurorte, kur susipina atminties, istorijos ir vaizduotės gijos. Viena jų – dabartiniai kurorto vaizdai, fragmentiškai pasakojantys apie poilsį, nuobodulį ir pabėgimą į periferiją. Kita gija – istorinė, nukelianti į 1998-uosius, kai Preiloje buvo ieškoma lobio. Tuo metu spekuliuota, kad būtent čia paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą dingęs aštuntuoju pasaulio stebuklu vadinamas Gintaro kambarys. Trečioji gija pasitelkia nugirstus pasakojimus, to laiko periodiką ir radijo pranešimus ir taip ištrina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos. Jungdamas vaizdo įrašus, garsą ir rastą medžiagą, „Preilos projektas“ tampa atmosferiniu vietos tyrinėjimu, kur fantazija ir tikrovė, praeitis ir dabartis susilieja.

Ieva Kotryna Ski yra Paryžiuje gyvenanti menininkė. Ji dirba su dokumentinio kino formomis, tekstu ir audiovizualinėmis instaliacijomis.

Ignė Narbutaitė yra vaizdo įrašų kūrėja ir filmų bei vaizdo įrašų montažo režisierė, įsikūrusi Vilniuje. Ji montuoja vaidybinius filmus, dokumentiką, menininkų vaizdo, muzikos klipus ir televizinę dokumentiką.

Žaidimas
The Game

Pakeitęs savo žmogaus formą, pagrindinis veikėjas patenka į skaitmeninę erdvę – nuolat besikeičiančią teritoriją. Pasitelkdamas vaizdo žaidimų vaizdinę kalbą, filmas tyrinėja paraleles tarp įvykių Balkanų koridoriuje ir virtualių pasaulių logikos.

Rusnė Gocentaitė gyvena ir studijuoja Paryžiuje. Menininkės kūryboje svarbią vietą užima archyviniai vaizdai ir rastos medžiagos, o savo projektus ji plėtoja remdamasi moksliniais tyrimais ir bendradarbiaudama su įvairių sričių mokslininkais. Ji yra dirbusi su keliomis mokslo institucijomis, tarp jų – Prancūzijos nacionaliniu mokslinių tyrimų centru (CNRS) ir Pasteuro institutu. Meninė praktika daugiausia apima vaizdo meną, instaliaciją ir išplėstinį kiną.

Klajojantys prisiminimai
The Road Comes Into View 

Judėdamas tarp asmeninės patirties ir kolektyvinės atminties, filmas tampa intymiu paveldėto klajoklių gyvenimo ir iškeldinimo istorijų tyrinėjimu. Vietoj bandymo rekonstruoti neapčiuopiamą  praeitį įsiklausoma į tai, kas išliko žemėje, tyloje ir pasakojimuose, perduodamuose iš kartos į kartą.

Malak Bayramli – azerbaidžaniečių kino kūrėja, fotografė ir menininkė-tyrėja, dirbanti dokumentinio kino ir audiovizualinio meno srityse. Ji yra įgijusi fotografijos ir medijų meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, taip pat studijavo eksperimentinį kiną Kelno medijų menų akademijoje.

Šiandiena priklauso nedaugeliui, o rytojus – niekam
Whenever I Go There

Postapokaliptiniame pasaulyje likę du žmonės keliauja per miestus, rinkdami išnykusios praeities liekanas. Filmą lydi W. S. Merwino eilėraštis „Whenever I Go There“.

Viviana Almas – Londone gyvenanti lietuvių menininkė, šiuo metu dirbanti fotografijos ir kino srityse, savo kūryboje tyrinėjanti kolektyvinę atmintį ir laiką. Derindama fikciją ir dokumentiką menininkė konstruoja naujus pasaulius, nepateikiančius jokių apibendrinimų ar atsakymų.

Tėkmė
Undercurrents

Tai filmas, įkvėptas mitų ir žmogaus ryšio su gamta Hanojaus pakraščiuose. Kamera sklendžia virš tamsaus vandens, stebėdama plaukikus, žvejus, laužus ir ritualus, išliekančius sparčiai besiplečiančio miesto kraštovaizdyje. Karaokės dainos, gatvės prekeivių šūksniai, vabzdžių dūzgimas, motorolerių gausmas ir tolumoje aidintys gongai susilieja į vientisą garso peizažą. „Tėkmė“ kasdienybės fragmentus paverčia jusline, pasakiška istorija, kurioje upė ir ją supantis kraštovaizdis tampa aktyviomis jėgomis, formuojančiomis žmogaus gyvenimą.