Ir šiandien

Trijų filmų programos pavadinimas „Ir šiandien“ – paskutinis Libano režisieriaus Ghassano Salhabo filmo „be pavadinimo“ titras. Dviejuose žodžiuose telpa dešimtmečius trunkantis naikinimas ir gedulas, kurio pabaigą sunku įsivaizduoti. Salhabas nuosekliai dokumentuoja Izraelio nuniokotas Pietų Beiruto gatves. Lėtai važiuoja automobiliu stebėdamas sugriautus namus, prasilenkia su žmonėmis, įsilieja į miesto šurmulį, klausosi naktį kaukiančių gyvūnų – jis liudija ir rodo. Palestinietė režisierė Shayma’ Awawdeh priešinasi užmarščiai ir filme „Kryžminė atmintis“ remiasi 2000-aisiais filmuotais archyvais rekonstruodama savo vaikystės prisiminimus iš Antrosios intifados ir gyvenimo okupuotame Hebrone. Prieš daugiau nei dvidešimtmetį filmuoti vaizdai šokiruoja ne tik užfiksuotu smurtu, bet ir panašumu į tai, ką ir šiandien matome medijose. „Vidinio gyvenimo okupacija“, egzilyje gimusios palestinietės menininkės Rosalind Nashashibi filmas, įjungia vaizduotės režimą ir prasideda klausimu apie ateitį. Jauna mergina teiraujasi būrėjos Taro kortomis, kada ji įsimylės. Atsakymas – kantriai laukti, kol jos pasaulis išsiplės. Ką reiškia gyventi laukimu iš tolo stebint naikinimą? Šioje programoje laikas yra cikliškas: iš kartos į kartą perduodamos smurto, išvietinimo patirtys. Tačiau su jomis ir viltis, pasipriešinimas per prisiminimą, pasakojimą, liudijimą. Programa, užsibaigianti klausimu apie ateitį, mus sugrąžina prie dabarties skubos: tai tęsiasi ir šiandien.

be pavadinimo
no title

Iš pietinių Beiruto rajonų automobilis keliauja į Pietų Libaną per karo nuniokotą kraštovaizdį. Ghassano Salhabo kamera fiksuoja sugriautus pastatus, kelius, gyvenvietes, karo paliktus pėdsakus ir leidžia šiai destrukcijai kalbėti pačiai už save. Keturiasdešimt minučių trunkanti kelionė tampa nenutrūkstamu žvilgsniu į karo sunaikintas vietas, kuriose griuvėsiai liudija istoriją, rašomą čia ir dabar.

Ghassanas Salhabas yra Libano režisierius ir scenaristas, kūryboje nagrinėjantis Beiruto miesto erdves bei ilgalaikio karo poveikį ne tik jo kraštovaizdžiui, bet ir kolektyvinei tapatybei. Jis pradėjo savo karjerą filmu „Beiruto Fantomas“ (1998 m.), o jo antrasis filmas „Terra Incognita“ (2002 m.) buvo nominuotas „Un Certain Regard“ apdovanojimui Kanų kino festivalyje. Ghassanas Salhabas dėsto kiną Libane.

Kryžminė atmintis
Intersecting memory

Kai Shaymai Awawdeh buvo šešeri, prasidėjo Antroji intifada – palestiniečių sukilimas, vykęs 2000–2005 metais. Praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, ji atsigręžia į senas vaizdo kasetes ir vaikystės prisiminimus: mokyklos uniformą, gimtadienio tortą, šeimos namus Hebrone, kuriuos buvo užėmę Izraelio kariai. Asmeniniai prisiminimai susipina su miesto vaizdais: tankais gatvėse, kontrolės punktais, griaunamais namais, sužeistaisiais ir žuvusiaisiais. Vaikystės patirtys susijungia su kolektyvine palestiniečių atmintimi ir okupacijos istorija.

Shayma’ Awawdeh – Palestinos kino režisierė. Baigusi kino režisūros studijas Dar Al-Kalimos universitete, ji režisavo tris trumpametražius filmus. Taip pat dirba operatore ir kameros asistente, veda kino kūrimo dirbtuves vaikams.

Vidinio gyvenimo okupacija
Occupation of the Inner Life

Palestinos okupacija apmąstoma per menininkės Rosalind Nashashibi šeimos istoriją, kasdienybę ir gyvenimą egzilyje. Asmeniniai vaizdai čia susipina su Palestinos istorija ir dabartimi – kūrėjos žvilgsnis krypsta į artimuosius, namų erdves, kūnus ir tapybą. Filmas atskleidžia, kaip istorija ir politinė tikrovė įsirašo į paprastų žmonių kasdienybę, santykius ir okupuoja visą žmogiškąją egzistenciją.

Rosalind Nashashibi – Londone gyvenanti Palestinos ir Šiaurės Airijos kilmės tapytoja ir kino kūrėja. Jos filmai, filmuoti 16 mm juosta, pasižymi taktiliškumu ir intymumu. Palestina yra viena iš nuolat pasikartojančių temų tiek filmuose, tiek tapyboje, o pastarojoje menininkė pasitelkia atpažįstamus ženklus ir meno istorijos nuorodas, siekdama juos sukeistinti, atrasti iš naujo.