Dahomėja

Po 150 metų nelaisvės kelionę namo pradeda 26 senovės Dahomėjos karalystės artefaktai. Kartu su tūkstančiais kitų kolonistų pagrobtų vertybių jie buvo laikomi Prancūzijos muziejų saugyklose. Skulptūrų kilmės vieta Vakarų Afrikoje – dabartinė Benino respublika – per tiek metų pasikeitė. Ryšys su istorija, įrašyta pagrobtuose artefaktuose, nutrūko per ilgam. Istorinių vertybių pargabenimas šiuolaikinėje visuomenėje kelia aštrias diskusijas apie jų vietą ir reikšmę. Vienas iš kylančių klausimų – kodėl grįžta tik 26 iš 7000? Mati Diop prakalbina amžius skaičiuojančias skulptūras, liudijančias ilgą prievartinę kelionę ir atskleidžiančias postkolonijinio pasaulio sudėtingumą.

Po peržiūros kviečiame žiūrovus festivalio atidarymą pratęsti „Skalvijos“ kaimynystėje – kartu pasivaikščiosime po tuščią Vytauto Kasiulio dailės muziejų (A. Goštauto g. 1). Čia rugsėjo 18 d. turėjusi atsiverti garsios ukrainiečių menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) darbų paroda, tačiau iš Ukrainos evakuoti kūriniai buvo pažeisti stiklų ir iki šiol yra restauruojami. Dalis tapytojos drobių sudegė 2022 m. vasarį Rusijai subombardavus Ivankivo kraštotyros muziejų. Muziejuje žiūrovų lauks vaišės, muzika ir vynas.

Iškart po „Dahomėjos“ premjeros Berlinalėje buvo aišku, kad tai – reikšmingiausias konkurso filmas, kalbos originalumu ir subtilumu stipriai lenkiantis varžovus. Tai pirmasis „Taip toliau“ „Auksinis lokys“, kuriam sunku būtų rasti geresnę lietuviškos premjeros vietą už Vilniaus dokumentinių filmų festivalį – jame visuomet buvo vertinami ir pastebimi drąsūs dokumentinės formos ieškojimai. Šie ieškojimai „Dahomėjos“ režisierei yra ne tik kūrybos, bet ir tapatybės klausimas. Kilusi iš Senegalo, bet gimusi ir užaugusi Paryžiuje, Mati Diop savo filmais kvestionuoja pokolonijinės Afrikos dabartį ir siekia istorinės tiesos atstatymo. Ji slypi po storu kolonistų melagysčių sluoksniu bei dvasiškai ir materialiai nuskurdintų žmonių tyla. Todėl ieškodama tiesos režisierė kartais šaukiasi vaiduoklių arba prakalbina ritualines senovės skulptūras.

Mati Diop filmuose aštri kritika įvilkta į paslaptingą, poetišką ir tuo pačiu nepaprastai šiuolaikišką rūbą. „Dahomėjos“ sėkmė priminė ir įkvėpė pavasarį specialioje programoje parodyti mums jau seniai į širdį kritusius ankstesnius režisierės filmus, „Tūkstantis saulių“ ir „Atlantės“. Nors Diop filmai – apie Afriką, Lietuvos žiūrovams netruks suprasti, kokie artimi mums yra režisierės keliami tapatybės ir dekolonizacijos klausimai. Kokių muziejų saugyklose įkalintas mūsų kultūrinis paveldas ir ką slepia mūsų muziejai? Tai klausimai, kuriuos turėtume pradėti kelti. – Kino leidybos kompanija „Taip toliau“

Apdovanojimai

Berlyno kino festivalis – „Auksinis lokys“

Mati Diop

Mati Diop – jaunosios Afrikos kino kūrėjų kartos aktorė ir režisierė. Pastebėta režisierės Claire Denis, suvaidino filme „35 taurelės romo“, o kurti filmus pradėjo 2009 m. Filmai pasirodė ir buvo apdovanoti prestižiniuose kino festivaliuose, ilgo metro debiutas „Atlantės“ pelnė Didįjį žiuri prizą Kanų kino festivalyje. Filmo „Tūkstantis saulių“, sukurto dėdės, Senegalo kino klasiko Djibrilo Diop Mambéty, juostos „Touki Bouki“ atminimui, režisierė. Mati Diop – pirmoji juodaodė režisierė, kurios filmas buvo atrinktas į Kanų konkursinę programą.