Specialusis seansas  

Režisierius Werneris Herzogas susitinka su pasaulio mokslininkais ieškodamas atsakymų apie sudėtingą ir raizgią žmogaus sąmonę. Kaip gimsta mintys, keliaujančios 86 milijardais mūsų smegenų neuronų? Gal realybė, kurioje gyvename, yra tik mūsų sąmonės teatras? Herzogas į pasaulį žvelgia su begaliniu susidomėjimu ir susižavėjimu, jais užkrėsdamas ir kiekvieną žiūrintį jo filmus. Net tokia sudėtinga tema kaip neurotechnologijos Herzogo dokumentinėje dėlionėje tampa žemiška ir suprantama. Technologijos kėsinasi į minčių ir kūnų autonomiją, ir režisieriui įdomu, kokias galimybes jos atveria ir kokias grėsmes kelia. Viena tikrai aišku: jeigu Herzogas vestų pamokas mokykloje, tikrai nenorėtumėte, kad jos pasibaigtų.

Šiame filme Werneris Herzogas leidžiasi į kelionę po JAV, kur lanko svarbiausius mokslo centrus, kad pamatytų naujausius neurotechnologijų išradimus. Pasirinkęs iš pažiūros naivaus klausinėtojo vaidmenį jis bando ribas, kuriose kalbinami mokslininkai, inžinieriai, gydytojai, antrepreneriai ir kiti pašnekovai modeliuoja smegenis; gana nuspėjamai režisierius padaro išvadą, kad visgi kol kas technologijos dar nepajėgios paaiškinti žmogaus sąmonės. Pabiri pokalbiai sudaro gana savarankiškų etiudų vėrinį, kuris žiūrovui atskleidžia, kokiomis kryptimis šiuo metu vystomi smegenų tyrimai, nepamirštant ir neišvengiamų iššūkių bei kylančių etinių klausimų. Sekdami filmo formatu, sesiją rugsėjo 29 d. pratęsime pokalbiu su žiūrovais, kurio metu padiskutuosime po peržiūros kilusiais klausimais. (Urtė Neniškytė)

Rugsėjo 29 d. po filmo peržiūros vyks pokalbis su neuromokslininke dr. Urte Neniškyte apie naujausius neurotechnologijų išradimus, smegenų tyrimus, šioje srityje kylančius iššūkius ir etinius klausimus. Ją kalbins LRT RADIJO žurnalistas Ignas Klėjus.

Urtė Neniškytė

Urtė Neniškytė biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete, vėliau stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijos Epigenetikos ir neurobiologijos skyriuje Italijoje. Nuo 2016 m. U. Neniškytė dirba Vilniaus universitete, kur įkūrė molekulinės neurobiologijos laboratoriją ir buvo išrinkta kaip viena iš VU Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės laboratorijos partnerystės instituto mokslinių grupių vadovų. Jos atliekami tyrimai siekia nustatyti mechanizmus, reikalingus smegenų tinklams subręsti vystymosi metu (maždaug nuo 6 mėn. iki 6 metų). Šių procesų sutrikimai yra siejami su tokiomis ligomis kaip autizmo spektro sutrikimas, šizofrenija ar epilepsija. U. Neniškytė taip pat daug laiko skiria neuromokslinių žinių sklaidai nespecialistų auditorijose.