Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmų retrospektyva  

Dviejų dalių filmas: Prancūzija ir Egiptas. Pirmojoje dalyje Danièle Huillet skaito Friedricho Engelso laišką apie valstiečių skurdą iki Prancūzijos revoliucijos; antrojoje Bahgatas Elnadis skaito ištraukas iš savo knygos apie antikolonializmą ir klasių kovas Egipte. Vis dėlto pagrindinis veikėjas yra kraštovaizdis. Pasak Huillet: „Mums buvo įdomu pamatyti, kokie pėdsakai išliko, o kas buvo ištrinta be žymių.“ Straubas: „Pasakojama: sunkumai, sukilimai, pralaimėjimai, delsimas ir lūkesčiai, statistika; reprezentuojama: istorija, topografija, geografija, geologija, šviesa, šviesos, vėjas ir debesys, žemė (transformuota, dirbama žmonių), pėdsakai – ištrinti arba vis dar matomi – ir dangus (daugybė dangaus).“ 

Tai filmas apie istorinę atmintį. Jame yra scena, primenanti sceną pačioje kino istorijos pradžioje: darbininkai išeina iš fabriko. Straubo ir Huillet rankose tai ir teiginys apie kino vaidmenį socialinių kovų, kurios formavo modernias visuomenes, atžvilgiu. Šią istoriją, deja, šiandieniniai nacionalistiniai diskursai dažnai bando ištrinti. Perfrazuojant Walterį Benjaminą: laimingi tie, kas gali priimti savo istoriją be represijos. (Egidijus Mardosas)

Retropektyvos partneris – Goethe’s institutas Lietuvoje.