Specialioji programa „Žemės stebėtojai"  

Čilėje yra ypatinga vieta – Atakamos dykuma, kur drėgmės lygis lygus nuliui. Mokslininkai iš viso pasaulio čia atvyksta stebėti dangaus ir ieškoti atsakymo, iš kur mes atsiradome. Teleskopų ir kitų mokslinių prietaisų apsupty ieškoma pačios brangiausios praeities – mylimų žmonių. Pinocheto režimas masiškai žudė politinius kalinius, kurių palaikų dykumoje šiandien ieško jų žmonos. Metafizinis kino pasakojimas tarp žemės ir dangaus, gyvybės ir mirties, tarp proto smalsumo, istorinės sąmonės ir visa persmelkiančios žmogaus atminties.

Apdovanojimai

Europos kino apdovanojimai, Vokietija – geriausias dokumentinis filmas, 2010
Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos apdovanojimai, JAV – geriausias ilgametražis filmas, 2011
Tarptautinis Los Andželo pietų amerikiečių kino festivalis – geriausias dokumentinis filmas, 2011
Tarptautinis Santa Barbaros kino festivalis – naujos vizijos apdovanojimas, 2011
Tarptautinis Santa Barbaros kino festivalis – socialinio teisingumo apdovanojimas, 2011
Tarptautinis Šefildo dokumentinio kino festivalis – specialusis paminėjimas, 2011
Toronto kino kritikų apdovanojimai – Alano Kingo apdovanojimas, 2011
Tarptautinis Jamagatos dokumentinio kino festivalis – mero apdovanojimas, 2011
Abu Dabio kino festivalis – geriausias dokumentinis filmas, 2010

Patricio Guzmán

Patricio Guzmánas yra Čilės dokumentinio kino režisierius. Paauglystėje jį įkvėpė Chriso Markerio, Fredérico Rossi ir Louiso Malle filmai. Baigęs Čilės kino institutą ir Madrido kino mokyklą, karjerą paskyrė dokumentiniam kinui. Jo filmai buvo rodomi daugelyje festivalių ir pelnė tarptautinį pripažinimą. 1972–1979 m. P. Guzmánas režisavo „Čilės mūšį“ – penkių valandų trilogiją apie Salvadoro Allende’s vyriausybę ir jos žlugimą. Šiaurės Amerikos periodinis leidinys CINEASTE juostą apibūdino kaip vieną iš dešimties geriausių politinių filmų pasaulyje. Po Augusto Pinocheto perversmo Čilėje Guzmánas buvo areštuotas. 1973 m. jis paliko Čilę ir persikėlė į Kubą, vėliau – į Ispaniją ir Prancūziją, nors iki šiol yra labai prisirišęs prie savo šalies ir jos istorijos. Jis vadovauja tarptautiniam Santjago dokumentinių filmų festivaliui FIDOCS, kurį įkūrė 1997 m.

Filmografija

Sapnų kordiljera, 2019
Perlo saga, 2015
Salvadoras Allendė, 2004
Pinočeto byla, 2001
Pietinis kryžius, 1991
Kompaso rožė, 1983
Čilės mūšis, 1975-1979