Prasidėjęs Vilniuje, aplankęs Kauną, Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šį penktadienį atvyksta ir į uostamiestį. Spalio 9–11 d. Klaipėdos kultūros fabriko kino salėje „ArleKinas“ dokumentikos mėgėjų lauks ir festivalio programa vaikams, ir seansai suaugusiems.

„Mylintys dokumentiką šio festivalio laukia kasmet, nes jis sugeba pritraukti tiek suaugusius, tiek vaikus. Šiųmečiai filmai tikrai atras savo žiūrovą. Tikri faktai apie įvykius ir žmones domina kiekvieną, todėl džiaugiamės galėdami klaipėdiečius pakviesti į rinktinio kino seansus“, – sako „ArleKino“ vadovas Vytautas Jurevičius.

Penktadienį festivalį Klaipėdoje atidarys vienas žiūrimiausių festivalio filmų – „Mano Rembrantas“ (Oeke Hoogendijk, 2019). Nyderlandų režisierei praskleidus Rembranto kūrybos kolekcionierių, restauratorių ir prekeivių pasaulio uždangą, pasirodo, kad čia kunkuliuoja aistros, artimos Šekspyro dramoms. Filme Luvro ir Amsterdamo muziejai konkuruoja dėl teisės įsigyti porą meistro paveikslų. O didžiausią paveikslų kolekciją turintis verslininkas prisipažįsta bučiavęs Rembranto tapytą moters portretą į lūpas.

Filmo anonsas

Visai kitoks – lėtas, meditatyvus ir paslaptingas – kanadiečių menininko Joshua Bonnetta pasakojimas „Antra rega“ (2020). Filmas žiūrovams padovanos audiovizualinę patirtį, kuri nukels į stebuklingą pasaulį šalia Škotijos krantų – Išorinių Hebridų salas. Antgamtiška čia, atrodo, viskas: ir kraštovaizdis, ir tautosaka, persipynusi su baugiais vietos gyventojų pasakojimais apie sudegusius kaimus ar paskendusius arklius. O vietinių tradicija iš kartos į kartą perduoti gebėjimą nuspėti ateitį su filme besiskleidžiančiu pasauliu dera taip, kad nejučia galima suabejoti, ar Išorinių Hebridų salos egzistuoja iš tikrųjų – bent jau „šioje realybėje“.

Filmo anonsas

Egzistencinės nuojautos ir retoriniai klausimai ne tabu ir festivalio programoje vaikams „Iki mėnulio ir atgal“.

„Kartais filmai vaikams suprantami tik kaip pramoga visai šeimai. Mūsų festivalis stengiasi puoselėti kiną, peržengiantį pramogą, atskleidžiantį ir kitas žmogaus – mažo ar didelio – gyvenimo plotmes. Į programą „Iki mėnulio ir atgal“ atrinkti kino pasakojimai – apie vaikus ir vaikams. Bet jų autorių žvilgsnių gylis ir filmų meninis lygis, tikiu, palies bet kurį, neužmiršusį, ką reiškia mylėti, ilgėtis, ieškoti savęs ir svajoti“, – sako šios programos sudarytoja Vėjūnė Dūdėnienė.

Apie sparnuotą dvylikamečio Rešato svajonę pasakoja programos filmas „Paukščių berniukas“ (Simon Lereng Wilmont, 2019), ilgesio tėvui persmelktas ir lenkų režisierės Katarzynos Lesisz dokumentinis pasakojimas „Šoku tau“ (2018).

Į mažos mergaitės ryšį su artimaisiais ir pirmąsias savęs paieškas gilinasi Nyderlandų režisierė Sara Kolster. Jos filmo „Debesų sesuo“ (2019) herojė Kesė su draugais mėgaujasi vasaros atostogomis. Ji ką tik baigė pradinę mokyklą ir ruošiasi lankyti vidurinę, tačiau kai mergaitei buvo penkeri, mirė jos vyresnioji sesuo Bo. Kesė saugo jos daiktus, tikėdamasi neprarasti ryšio su seserimi, ir baiminasi, kad laikas ištrins jos atminimą.

Kesės, Viktoro ir Rešato istorijas festivalio organizatoriai rekomenduoja vaikams nuo 11 metų.

Festivalio filmus dokumentinio kino mėgėjai šiemet kviečiami žiūrėti ir internete – „Skalvijos“ virtualioje salėje ir Vdff.lt filmai prieinami iki spalio 24 d., o programos „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ Sinemateka.lt – iki spalio 11 d.