Specialioji programa „Ingmaro Bergmano dokumentai“  

Ingmaras Bergmanas mėgo dokumentuoti įvykius filmavimo aikštelėse bei savo kūrybos procesą. Oskarą pelniusios juostos „Fani ir Aleksandras“ užkulisiai – medžiaga, kurią režisierius pavertė dokumentiniu filmu. Bergmanas filmą „Fani ir Aleksandras“ vadina meilės gyvenimui išpažintimi. Ši meilė juntama filmavimo repeticijose – atviroje, šiltoje bendravimo ir žmogiško supratimo atmosferoje nuolat slampinėja ir mylima režisieriaus katė. Vis dėlto meilė reikalauja atkaklaus darbo, tad visos scenos atliekamos itin preciziškai, skiriant daugybę laiko ir pastangų. Net jei kadre – tik paprasčiausias pagalvių karas. 

 Apdovanojimai

Čikagos kino festivalis – apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą, 1986, San Fransisko kino festivalis – „Auksinių vartų“ apdovanojimas, 1987

Ernstas Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – švedų režisierius, rašytojas bei prodiuseris, dirbęs televizijoje, radijuje ir teatro scenoje. Laikomas vienu žymiausių ir įtakingiausių kūrėjų kino istorijoje. Tarptautinį pripažinimą pelnė Bergmano filmai „Vasaros nakties šypsenos“ (1955), „Septintasis antspaudas“ (1957), „Žemuogių pievelė“ (1957), „Persona“ (1966), „Verksmai ir šnabždesiai“ (1972), „Fani ir Aleksandras“ (1982).

Rinktinė filmografija

Fani ir Aleksandras, 1982
Scenos iš vedybinio gyvenimo, 1973
Verksmai ir šnabždesiai, 1973
Persona, 1966
Žiemos šviesa, 1963
Žemuogių pievelė, 1957
Septintasis antspaudas, 1957
Vasara su Monika, 1953