Rimtauto Šilinio retrospektyva  

Sala

Psichiatrinės ligoninės-internatai tarybiniais metais buvo ne tik psichinius sutrikimus turinčių ligonių namai, bet ir „salos“, kuriose buvo izoliuoti ir politiniai kaliniai. Vienoje jų ilgas dienas leido prieš daugybę metų uždarytas, brolio kagėbisto išduotas filmo herojus. O kai Lietuva susigrąžino laisvę, jis pasiliko internate, tik dabar jau kaip virtuvės darbuotojas.

Režisierius R. Šilinis atskleidžia tragišką vieno iš daugybės sovietmečio suluošintų žmonių istoriją. Filmo finale viena internato gyventoja būrėja teigia: „Pradžia pasaulio pabaigos jau yra.“ Paskutiniuose kadruose fone girdisi pianinu perduodamas SOS signalas.

Nojaus arka

„Graži tu, mano brangi tėvyne, šalis, kur miega kapuos didvyriai“ – muzikinis motyvas, kuris filme suskamba ir kaip rauda, ir kaip riksmas, tampa pagrindine filmo tema. Režisierius R. Šilinis, jungdamas metaforinius kadrus ir siužetus, gretina Lietuvos praeitį ir dabartį, atskleisdamas  istorinius patyrimus, kultūrinį palikimą. Negyvos žuvies žvilgsnyje atsispindi ir griūvančios šventyklos, ir dangų padalinę statybiniai kranai, ir degantys laukai, ir „Lietuvos Mis“ rinkimai. Vizualų dramatizmą sustiprina kompozitoriaus F. Latėno muzika, kuri jungia dzūkiškas raudas, traukinio sinkopavimą, vokiškus ir tarybinius maršus, miuziklo fragmentus bei poeto Sigito Gedos pasisakymus pirmuosiuose Sąjudžio mitinguose.

Įėjimas su nemokamais bilietais.

Rimtautas Šilinis

Rimtautas Šilinis gimė 1937 m. spalio 6 d. Utenoje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo Valstybinio kinematografijos komiteto referentu, Lietuvos kino studijos kronikos redaktoriumi ir dokumentinių bei mokslo populiarinimo filmų redaktoriumi. Nuo 1969 m. pats imasi režisuoti dokumentinius filmus. Yra parašęs 70 dokumentinių filmų scenarijų, 68 – režisavo. Kūrė filmus kultūros, istorijos, sporto temomis. 2004–2006 m. buvo Valstybės kino metraščio visuomeninės konsultacinės tarybos vyriausiasis konsultantas.

Rimtautas Šilinis keturis kartus apdovanotas prizais už geriausią dokumentinį filmą Lietuvoje, Italijos TOK sidabro medaliu Kortina d‘Ampece už filmą „Kur karalienės auksas?“ (1972), Budapešto ir Odesos festivalių aukso medaliais, sąjunginio Almatos festivalio „Grand Prix“ už filmą „Randas“ (1985). Filmas „Post Scriptum senam filmui“ apdovanotas už geriausią režisūrą sąjunginiame festivalyje Vilniuje (1981).

R. Šilinis apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.

Rinktinė filmografija:
Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai, 2006
Lietuvos Respublikos prezidentai. 1918–1940
Sala, 1990
Nojaus arka, 1988
Randas, 1985
...Buvome greta, 1984
Palikimas dvyliktajam anūkui, 1981
Paveikslas, 1981
Post scriptum senam filmui, 1980 
Filme Juozas Baltušis, 1979
Savojo Aš beieškant, 1977
Pasirašau, arkitektas..., 1972 Kur karalienės auksas?, 1971