Rimtauto Šilinio retrospektyva  

Visi filmai

II programa (...buvome greta/Pasirašau, arkitektas.../Filme Juozas Baltušis/Paveikslas)

 ...buvome greta

Pasiėmęs brolio kompozitoriaus Miko Petrausko rekomendacinį laišką, išlakus jaunuolis Kipras atvyksta į Sankt Peterburgą laikyti stojamųjų egzaminų į konservatoriją. Pakako kelių lietuviškų liaudiens dainų, kad komisija patikėtų, jog prieš juos stovi išskirtinį balsą bei talentą turintis žmogus. Ir jie neapsiriko – Kipro Petrausko tenoras nuo 1911 m. beveik dešimtmetį skambėjo Sankt Peterburgo Marijos teatre, kur ir užsimezgė ypatinga atlikėjo draugystė su vienu garsiausių Rusijos solistų Fiodoru Šaliapinu. „Prasidėjus repeticijai mano širdis drebėjo kaip kerpamos avies uodega“, – pirmąją sceninę pažintį su įžymybe prisiminė K. Petrauskas. Stiprų abiejų solistų ryšį filme liudija skaitomi F. Šaliapino laiškai K. Petrauskui, šiam visiems laikams grįžus į Lietuvą. Du pasaulyje garsius operos atlikėjus prisimena ir šalia jų gyvenusios bei kartu kūrusios moterys – solistės Rozalija Gorskaja ir Tamara Davydova, žmona dainininkė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė.

Pasirašau, arkitektas...

„Nu visi pažįsta tų Lenginų Šepkų. Privažiuoja pas jį iš Moksvas, iš Vilniaus. Dara jis tan visokius dievus. Ale tie dievai nepadabni į tikrus. Kaip ir ulyčias susiedai, ant šventariaus jųjų nepastatysi“, – taip dievdirbį, medinukų drožėją Leonidą Šepkų pristato Šiaudynės kaimo gyventoja, viena jo kaimynių. 
Filmas – tai talentingo, nors ir bemokslio, žmogaus portretas. Ir nors rašto L. Šepkus išmoko iš savo mamos – kaimo dainininkės ir poetės, nors jo išskirtiniai drožėjo gebėjimai išryškėjo tik sulaukus 50-ies, mediniai dievai, gyvūlėliai, paukštukai ne tik įsikūrė dviejose Rokiškio kraštotyros muziejaus salėse, bet nukeliavo ir į Budapeštą, Niujorką. Šepkus prisipažįsta nebelankąs bažnyčios, bet minčių drožinėjimui vis tik sulaukia iš aukštybių.
Kompozitoriaus V. Ganelino muzika emociškai papildo filmo dramaturgiją.

Filme Juozas Baltušis

 „Nesikarstyk tu po Himalajus, o vaikščiok po mūsų lietuvišką žemę, rašyk, ką tau duoda žmonės ir realus gyvenimas“, – perskaitęs pirmąją Juozo Baltušio novelę, patarė Kazys Boruta. Paklausęs patarimo, pradedantis rašytojas netrukus sukūrė apsakymą „Cukriniai runkeliai“. „Atsitiktinis žmogus literatūroje“ – taip J. Baltušis pasiūlė pavadinti apie jį kuriamą filmą.

Tai kino portretas, kuriame kasdienes situacijas rašytojas prieš kamerą papildo savo šmaikščiomis replikomis: „Tai ką dabar vaidint pradėt? Vis dėlto juokinga rodyt, kaip žmogus rašo.“ Tai filmas filme, o kamera J. Baltušį stebi ir tada, kai jis saviironiškai ir atvirai komentuoja jau nufimuotą medžiagą.

Paveikslas

Filmas pasakoja apie vieną svarbiausių Lietuvos tapytojų ekspresionistų, „ARS“ grupės iniciatorių, profesorių Antaną Gudaitį (g. 1904). Dailininkas filmavimo grupę įsileidžia į dirbtuves ir į savo gyvenimą. Pasistatęs priešais naują drobę, garsiai svarsto apie „gadinimui paskirtą darbą“.  Į klausimą: „Ką darote su jums nepatikusiu paveikslu?“, A. Gudaitis atsako: „Į krosnį kišu.“ Dailininkas ne tik atvirai pasakoja apie savo kūrybinę eigą, svarsto apie senatvę, dalijasi mintimis apie meną, bet ryžtingai išsako savo nepasitenkinimą žiūri komisijai atrankoje į tapybos trienalę. Tai filmas ne tik apie kūrybingą ir įdomią asmenybę, bet ir apie sąžiningą žmogų.
Tylą filme organiškai užpildo kompozitoriaus B. Kutavičiaus muzika.

Įėjimas su nemokamais bilietais.

Rimtautas Šilinis

Rimtautas Šilinis gimė 1937 m. spalio 6 d. Utenoje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo Valstybinio kinematografijos komiteto referentu, Lietuvos kino studijos kronikos redaktoriumi ir dokumentinių bei mokslo populiarinimo filmų redaktoriumi. Nuo 1969 m. pats imasi režisuoti dokumentinius filmus. Yra parašęs 70 dokumentinių filmų scenarijų, 68 – režisavo. Kūrė filmus kultūros, istorijos, sporto temomis. 2004–2006 m. buvo Valstybės kino metraščio visuomeninės konsultacinės tarybos vyriausiasis konsultantas.

Rimtautas Šilinis keturis kartus apdovanotas prizais už geriausią dokumentinį filmą Lietuvoje, Italijos TOK sidabro medaliu Kortina d‘Ampece už filmą „Kur karalienės auksas?“ (1972), Budapešto ir Odesos festivalių aukso medaliais, sąjunginio Almatos festivalio „Grand Prix už filmą „Randas (1985). Filmas „Post Scriptum senam filmui apdovanotas už geriausią režisūrą sąjunginiame festivalyje Vilniuje (1981).

R. Šilinis apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.

Rinktinė filmografija:
Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai, 2006
Lietuvos Respublikos prezidentai. 1918–1940
Sala, 1990
Nojaus arka, 1988
Randas, 1985
...Buvome greta, 1984
Palikimas dvyliktajam anūkui, 1981
Paveikslas, 1981
Post scriptum senam filmui, 1980 
Filme Juozas Baltušis, 1979
Savojo Aš beieškant, 1977
Pasirašau, arkitektas..., 1972 Kur karalienės auksas?, 1971

Filmo seansai

09.27 Trečiadienis
  • Skalvija (Vilnius) 17:00 Pristatymas


Informacija

...buvome greta

Režisierius:
Rimtautas Šilinis
Scenarijus: Ferdinandas Kauzonas, Rimtautas Šilinis
Operatorius: Alvydas Buklys
Garsas: Kazys Zabulis
Redaktorius: Eustachijus Aukštikalnis
Prodiuseris: Robertas Bikelis
Gamintojas: Lietuvos kino studija
Lietuvos TSR, 1984, liet., rus. k., liet. sub., 19 min.

Pasirašau, arkitektas...

Režisierius: Rimtautas Šilinis
Scenarijus: Zita Žemaitytė
Operatorius: Antanas Blyža
Redaktorius: Anzelmas Lileikis
Muzika: Viačeslavas Ganelinas
Garsas: Kazys Zabulis
Prodiuseris: Algis Žitkauskas
Gamintojas: Lietuvos kino studija
Lietuvos TSR, 1972, liet. k., 9 min.


Filme Juozas Baltušis

Režisierius: Rimtautas Šilinis
Scenarijus: Rimtautas Šilinis
Operatorius: Kornelijus Matuzevičius
Redakcija: Eustachijus Aukštikalnis
Asistentė: Ona Diržytė
Muzika: Juozas Širvinskas
Garsas: Kazys Zabulis
Prodiuseris: Vytautas Latvėnas
Gamintojas: Lietuvos kino studija
Lietuvos TSR, SSR, 1979, liet. k., 30 min.


Paveikslas

Režisieriai: Rimtautas Šilinis, Andrius Šiuša
Scenarijus: Irena Kostkevičiūtė
Operatorius: Antanas Blyža
Redaktorius: Zakarijus Grigoraitis
Muzika: Bronius Kutavičius
Garsas: Algis Apanavičius, Kazys Zabulis
Gamintojas: Lietuvos kino studija
Lietuvos TSR, 1981, liet. k., 20 min.