Helena Třeštíkova – Čekijoje itin branginama dokumentinio kino kūrėja – gerai žinoma visame pasaulyje. Porą metų pažindinęs su pavieniais režisierės darbais, šiemet Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) pristato atidumu filmo herojams garsėjančios kūrėjos retrospektyvą.

Savo pasakojimų herojus H. Třeštíkova fiksuoja dešimtmečiais, filmavimų nenutraukdama net ir filmui pasiekus ekraną. Jai labai svarbų užfiksuoti pokytį – žmogaus gyvenime, visuomenėje. Todėl laikas – ištikimas jos filmų palydovas ir bendraautoris. Daugiausiai laiko – net 36 metus – Třeštíkova fiksuoja Marčelos gyvenimą. Pasakojimas apie ją pasirodė prieš 10 metų, tačiau dokumentininkė toliau bendrauja su Marčela ir tęsia filmą apie ją.

Retrospektyva atidaroma rugsėjo 24 d. „Skalvijoje“ 13-a metų filmuotu kino portretu „Malorė“ (2015). Be „Malorės“, retrospektyvoje – dar 4 pasakojimai: „Marčela“ (2006), „Renė“ (2008), „Katka“ (2009) ir naujausias darbas „Pasmerktas grožis“ (2015). Juos pristatys gerai su autorės kūryba susipažinę čekų kino teoretikai Šárka Slezáková ir Gabrielis Paletzas.

Vilniuje – „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ – H. Třeštíkovos filmus bus galima pamatyti iki spalio 2 d. vyksiančiame dokumentikos festivalyje. Vėliau dokumentiniai pasakojimai kelsis į Kauną ir Klaipėdą.

Prieštaringi santykiai su herojais

Į Prahoje įsikūrusią kino ir TV akademiją H. Třeštíkova įstojo dar tuometėje Čekoslovakijoje, nepaisydama tėvų nepritarimo. Jau kūrybinio kelio pradžioje ji ėmėsi vystyti skiriamuoju kūrybos braižu tapusį „ilgalaikio stebėjimo“ (long-term observation) filmavimo metodą. Apie jį net parengė vadovėlį.

Režisierė pasakoja šį metodą kaip savo ėmusi suvokti 1987 m., kai pradėjo kurti „Vedybinius etiudus“ (Manželské etudy). Tai ilgalaikis režisierės kino projektas, kurį paskatino Čekoslovakijoje atliekamas tyrimas. Juo norėta išsiaiškinti, kiek šalyje sėkmingų santuokų. Būtent tada, 1980-aisiais, režisierė ir sutiko ką tik ištekėjusią Marčelą. Jos gyvenimo istorija taip sudomino H. Třeštíkovą, kad ji ėmėsi kurti atskirą filmą.

Kiek vėliau, filmuodama jaunų nusikaltėlių istorijas kalėjimuose, Helena sutiko Renė. Jo gyvenimo vingiais H. Třeštíkovos kamera sekė nuo 1989 iki 2008 m. Didžiąją laiko dalį – kalėjimuose; Renė tik retkarčiais paragaudavo laisvo gyvenimo. Jo santykiai su režiesiere prieštaringi ir permainingi – Renė net buvo apiplėšęs Helenos butą. Tačiau užsimezgęs ryšys nenutrūko: Helena filmuoją Renė iki šiol.

„Renė visiškai pasikeitė ir dabar gyvena padorų gyvenimą. Viliuosi, kad mūsų filmavimas jam padėjo“, – pažymi garsi čekų dokumentininkė.

2008 m. „Renė“ buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose.

Ne tik marginalai

Dar vieną savo protagonistę – Katką – H. Třeštíkova sutiko priklausomybės ligų centre 1996-aisiais. „Katkos“ istorija – tai 14 metų trunkanti kova su priklausomybe nuo narkotikų. Jos kulminacija – neplanuotas Katkos nėštumas. Nuo priklausomybės narkotikams ir netinkamų vyrų kentėjo ir Malorė, kai 2002 m. prasidėjo jos pažintis su režisiere. Tačiau po sūnaus gimimo Malorei pavyko laimėti kovą su narkotikais ir susirasti gerą darbą. Šiuo metu ji yra socialinė darbuotoja, gelbstinti užribyje atsidūrusius žmones, tačiau jai vis dar nesiseka renkantis vyrus.

Visgi, kaip teigia dokumentinio kino kūrėja, ji filmuoja ne tik tokius marginalus, kaip Renė, Malorė ar Katka. Naujausio H. Třeštíkovos filmo „Pasmerktas grožis“ herojė – garsi čekų aktorė Lída Baarova. Išskirtiniu grožiu ir talentu pasižymėjusi moteris greitai tapo ryškiausia 4-5 deš. Čekoslovakijos kino žvaigžde, tačiau ją tautos prieše pavertė ir pražudė romanas su Trečiojo reicho propagandos ministru Josephu Goebbelsu.

Akomponuos A. Kibisovo paroda

H. Třeštíkovos retrospektyvos atidarymą lydės tą pačią dieną „Skalvijos“ galerijoje pristatoma Andrejaus Kibisovo fotografijų, koliažų paroda. Koliažai kurti po atviru dangumi iš medžiagų, rastų Vilniaus gatvėse.

A.Kibisovo likimas susišaukia su H. Třeštíkovos filmų herojų istorijomis. Pastaraisiais metais jam ne kartą teko keisti pastogę, keltis iš vieno apleisto pastato į kitą. Parodos autorius sostinėse gatvėse yra žinomas pravarde „Manach“ (liet. vienuolis). „Kada vaikas buvau, viską savo kuprinėje nešiojau. Vienuolis viską, visus savo daiktus neša su savimi. Ir man taip buvo“, – pasakoja Andrejus.

Tai yra pirmoji personalinė A. Kibisovo kūrybos paroda. Jos pristatymas yra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos meno projekto „Padainuok man labanakt“ (Sing me to Sleep) renginių programos dalis. Projekte dalyvaujantys asmenys patiria skurdą ir benamystę, kartu su profesionaliais menininkai užsiima įvairiomis kūrybinėmis veiklomis. Vėliau jų kūriniai pristatomi parodose. Projektu norima parodyti, kad meninė veikla suburia žmones, padeda jiems bendrauti ir išreikšti save, tapti ir jaustis matoma visuomenės dalimi.

Pagrindinė projekto „Padainuok man labanakt“ paroda eksponuojama Nacionalinėje dailės galerijoje iki spalio 9 d. „Skalvijos“ galerijoje pristatoma Kibisovo paroda truks iki spalio 5 d. Per parodos atidarymą rugsėjo 24 d. 16 val. bus galima įsigyti autoriaus darbų atviručių pavidalu. Dalis lėšų bus skiriama parodos kūrėjui.